Įsitikinimai, kurių nematai, valdo tavo gyvenimą. Štai kaip pradėti juos matyti.

Kas iš tikrųjų yra „ribojantis įsitikinimas“

Kertinis įsitikinimas — tai tyli, beveik nematoma išvada, prie kurios priėjai — dažniausiai seniai — apie tai, kaip pasaulis veikia žmogui, kaip tu. Tai nėra nuomonės, su kuriomis disktuoji. Tai operacinė sistema po nuomonėmis.

Kelios įprastos formos (gali atpažinti vieną ar kelias):

• Jei labai norėsiu — atims, todėl niekada visai neinu link to.
• Mane myli tik kai esu naudingas, todėl produkuoju net pavargęs.
• Jei pailsėsiu — kažkas blogo nutiks, todėl poilsis jaučiasi kaip rizika.
• Aš per daug kitiems, todėl traukiuosi, vaidinu, ar laikau atstumą.
• Aš nepakankamai, todėl arba nuolat kompensuoju, arba tyliai pasiduodu.
• Jei pamatys, kas iš tikrųjų vyksta — pabėgs, todėl niekada visai neparodau.
• Pinigai — pavojingi / nešventi / nešvarūs / negausu, todėl save sabotuoju finansiškai.
• Sekti tuo, ko noriu, — egoistiška, todėl seku tuo, ko kiti pritars.
• Praleidau savo langą, todėl optimizuoju paguodos gyvenimą.

Iš vidaus tai nesijaučia kaip įsitikinimai. Tai jaučiasi kaip realybė. Būtent tai juos daro tokius galingus — jie prasprūsta pro kiekvieną produktyvumo sistemą ir kiekvieną meditacijos praktiką, kurią ant viršaus padedi.

Kodėl paviršiniai patarimai vis nepadeda

Jei kertinis įsitikinimas sako esu mylimas tik kai naudingas, tai liepti tau „nustatyti geresnius ribas“ iš esmės reiškia paprašyti daryti tai, kas, giliai viduje, garantuoja apleidimą. Žinoma, nedarai. Žinoma, perskaitei knygą apie ribas, o po trijų mėnesių vėl dirbi iki vidurnakčio.

Jei kertinis įsitikinimas sako praleidau savo langą, tai bet kuri tikslų sistema, kurią bandai, tyliai užsifiksuos ties „tikslai, tinkami žmogui, kuris praleido savo langą“. Sistema neperdega. Tikslus renkasi įsitikinimas.

Kaip pradėti matyti savo

Kertiniai įsitikinimai neatsiskleidžia per vien introspekciją — tai panašu į bandymą pamatyti savo paties pakaušį be veidrodžio. Keli praktiški įėjimai:

1. Žiūrėk į dėsningumą, ne į situaciją. Jei kažkas vis kartojasi labai skirtinguose kontekstuose (skirtingi darbai, skirtingi santykiai, skirtingi miestai) — konstanta esi tu, ir įsitikinimas, kuris tave valdo, yra tikroji hipotezė tikrinti.
2. Pastebėk, ką jaustumeisi kaltas norėti. Tas dalykas, kurio iš tikrųjų nori, bet manai, kad neturėtum norėti — tas tarpas paprastai laikomas kertinio įsitikinimo apie tai, kas „leidžiama“ žmogui, kaip tu.
3. Klausyk antro sakinio. Kai sakai „labai noriu pradėti tą dalyką, bet…“ — tas „bet“ retai būna apie logistiką. Dažnai jame slypi įsitikinimas.
4. Pastebėk, ką iškart paaiškini. Komplimentus, galimybes, ženklus, kad kažkas pavyko — tavo atmetimo greitis ir patikimumas rodo, ką tyliai apie save padariai išvadą.
5. Gauk žvilgsnį iš šono. Daug įsitikinimų iš vidaus nematomi, nes tapo tuo, kaip skaitai realybę. Kažkas, kas nėra tavo istorijos viduje, paprastai gali pamatyti vidurinę liniją per dvidešimt minučių.

Ką iš tikrųjų darau seanse

Nesu terapeutas ir tai nėra terapija. Tai labiau sėdėjimas su sąžiningu draugu, kuris dvidešimt metų dirbo su šitu sluoksniu pats savyje ir stebėjo jį kituose. Per valandą mes:

• Žiūrime į konkrečią situaciją, kurią atsineši — įstrigusį dalyką, atidėliojamą sprendimą, tikslą, kuris vis nuslysta.
• Sekame dėsningumą atgal. Kas panašaus kiekviename kontekste, kur tai vyksta?
• Atrandame įsitikinimą, kuris iš tikrųjų renkasi rezultatą — paprastai vieną ar du, įvardintus tiksliai.
• Sėdime su tuo, ką tas įsitikinimas dėl tavęs daro (jie beveik visada prasidėjo kaip apsauga). Pagerbiame dalį tavęs, kuri tai sukūrė.
• Pažiūrim, koks būtų sąžiningesnis įsitikinimas — ir kaip atrodytų vienas mažas veiksmas, jei veiktum iš jo.

Rezultatai, kurie po seanso paprastai ateina per artimiausias savaites, yra maži ir struktūriniai: mažiau atidėliojimo, mažiau svyravimo, sprendimai, kurie buvo įstrigę, pagaliau priimami, atgaunama energija, kurią eikvodavai norėjimui slėpti.

Kada šis darbas netinka

Jei tai, ką neši, yra kliniška — nuolatinė depresija, stiprus nerimas, trauma, kurią aktyviai apdoroji, priklausomybė, mintys apie savęs žalojimą — prašom kreipkis į licencijuotą psichologą, terapeutą ar gydytoją. Įsitikinimų darbas gali palaikyti klinikinę pagalbą, bet jos nepakeičia. Lietuvoje: Jaunimo linija 8 800 28888, Vilties linija 116 123, Bendrosios pagalbos 112.

Ilgam, lėtam nuklydimui — tai būtent tas darbas, kuris padeda.

Susiję skaitiniai

• „Neturiu motyvacijos nieko daryti“ — sluoksnis po motyvacijos problema
• Kai jautiesi pasimetęs ir nėra su kuo pasikalbėti
• Su kuo pasikalbėti, kai sunku, bet nereikia psichologo
• Apie Justiną